- viengalis
- 2 viengãlis, -ė adj. (2) NdŽ, Dkš, PnmA, víengalis (1) KI247; S.Dauk žr. vienagalis: 1. DŽ Viengãlis grobas KŽ. Viengãlė dešra K. Viengãlė ūlyčia KII140. Kiaulę kai paskerdi, randi ir tokią viengãlę žarną Gs. Ar galima ir kokiu būdu išgydyti viengalės žarnos užsidegimą jos neišpjovus? Vd. | Rankinai [veržlėrakčiai] esti įvairių dydžių: paprasti viengaliai, paprasti dvigaliai, praskečiamieji LEXXXIII462. 2. Viengãlis namas NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.